Fęrsluflokkur: Evrópumįl

Lögfręšingar śtķ bę rįša rįšherra orkumįla

"Žrišji orkupakki Evr­ópu­sam­bands­ins legg­ur ekki skyldu į ķs­lensk stjórn­völd um aš tengj­ast innri raf­orku­markaši ESB meš sę­streng og regl­ur hans varša ekki į nokk­urn hįtt eign­ar­rétt į orku­aušlind­um į Ķslandi,.." segir lögfręšingur rįšherra orkumįla. Rįšherra hefur frį upphafi veriš hlynnt 3ja orkupakkanum žó framkvęmd hans brjóti stjórnarskrįnna.

https://www.mbl.is/frettir/innlent/2018/09/17/thridji_orkupakkinn_vardi_ekki_eignarrett/

Žarna er fariš ķ kringum ašalatrišiš,-stjórnvöld munu ekki rįša žvķ hvort sęstrengur kemur eša ekki,-né hvort Landsvirkjun veršur skipt upp ef tilskipunin veršur tekin upp.

Stjórnvöld munu ekki rįša feršinni žegar stjórnskipulegur fyrirvari Ķslands um tilskipunina er felldur nišur af Alžingi. -Nema aš semja sérstaklega um žaš viš ESB.


Er įętlun rķkisstjórnarinnar raunhęf ķ loftlagsmįlum?

Ķsland er bundiš įętlun ESB ķ aš minnka losun gróšurhśsalofttegunda ķ gegnum EES og markmišiš er 40% lękkun kolefnislosunar fram til 2030 (m.v. 2005), įętlunin sem ķslensk stjórnvöld hafa kynnt er į įbyrgš ķslenskra stjórnvalda, ž.e. žau verša aš tryggja žessa minnkun.  

losunartafla 

 

 

 

 

 

 

 

Įętlunin stjórnvalda er er ķ 33 lišum og sögš nį til allra helstu uppspretta losunar, en tvö helstu įhersluatriši hennar eru orkuskipti ķ samgöngum og įtak ķ kolefnisbindingu.

Einu beinu ašgeršir stjórnvalda er aš styšja viš rafvęšingu bķla og bann viš innflutningi bķla sem brenna jaršeldsneyti 2030, įriš sem markmišinu į aš vera nįš.

Markmiš ķ öšrum geirum eru óljós og bundnar viš framlög til nokkurra ašgerša. Skipting fjįrins liggur fyrir. Um 4 milljöršum variš til kolefnisbindingar į nęstu fimm įrum: Um 1,5 milljarši til króna til uppbyggingar innviša fyrir rafbķla, rafvęšingu hafna og fleiri naušsynlegra ašgerša ķ orkuskiptum hér į landi. Um 500 milljónum króna til nżsköpunar vegna loftslagsmįla ķ gegnum Loftslagssjóš . Um 800 milljónum króna ķ margvķslegar ašgeršir, svo sem rannsóknir į sśrnun sjįvar og ašlögun aš loftslagsbreytingum, bętt kolefnisbókhald, alžjóšlegt starf og fręšslu.

Mjög ólķklegt er aš Ķslandi takist aš minnka losun um 1,345 milljónir tonna į 11 įrum.

Losun stórišja į gróšurhśsalofttegundum (GHL) Ķslandi samkvęmt skżrslunni hefur vaxiš śr 800 žśs. CO2 tonna įriš 2005 ķ 2.000 žśs. CO2 tonn 2018, eša um 250%

Losun frį stórišju og flugi fellur hins vegar ekki undir žęr skuldbindingar sem eru į beinni įbyrgš ķslenskra stjórnvalda skv. Evrópureglum, heldur falla žęr undir evrópskt višskiptakerfi meš losunarheimildir. Į nęstu įrum į heildarlosun ķ višskiptakerfinu aš minnka um 43% til 2030 mišaš viš 1990. Į komandi įrum žarf stórišjan aš greiša fyrir vaxandi hluta heimilda sinna og į žaš aš žrżsta į ašgeršir til aš draga śr losun.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Utanrķkismįl undanžegin žįtttöku ķ EES?

Stutt er ķ aš Ķsland verši ómarktękt ķ utanrķkismįlum, fylgispekt viš pólitķskar yfirlżsingar ESB gengur svo langt, aš hśn skašar śtflutningsgreinar landsins eins og sįst best ķ stušning Ķslands viš višskiptažvinganir ESB gegn Rśsslandi. Žįttaka ķ žeirri yfirlżsing sleit 70 įra góšu višskiptasambandi Ķslands og Rśsslands.

Afsökun stjórnmįlamanna fyrir žessum skašlegu pólitķsku mistökum var sś, aš sżna varš alžjóšasamstöšu gegn yfirgangi Rśssa į Krķmskaga! En žessi kynslóš ķslenskra stjórnmįlamanna gefur lķtiš fyrir višskiptastušning Rśsslands viš Ķsland gegnum įratugina, žegar Evrópurķki setti į okkur višskiptabann vegna śtfęrslu landhelginnar oftar en einu sinni. Žetta er rifjaš upp vegna vištals viš Baldur Žórhallsson ķ Morgunblašinu 7 sep., žar sem fram kemur hvernig Ķsland er aš reyna aš klóra yfir mistökin.

Sjį mešf. skjal.

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Enn um sżndarveruleika tilskipanna ESS

thingvellir-kjarnorka"Sjįlfvirk peningavél orkufyrirtękjanna     Samkvęmt skilgreiningu um upprunaįbyrgš į upprunavottorš aš vera opinber stašfesting į žvķ hvernig raforka er framleidd. Allir vita aš hér eru engin kjarnorkuver, en samt er kjarnorka oršinn óumbešinn hluti af orkukaupum ķslenskra heimila og fyrirtękja. Ef menn vilja ekki raforku sem skilgreind er meš uppruna ķ kjarnorku žį verša menn eins og fyrr segir aš kaupa sig frį žvķ meš sérstöku gjaldi. Žannig eru orkufyrirtękin bśin aš koma hér upp sjįlfvirkri peningavél sem byggir į aš gjaldfella sannleikann um orkuframleišslu og um leiš aš gjaldfella hreinleikaķmynd Ķslands.

Alžjóšlegur blekkingaleikur og peningaplokk       Žegar betur er aš gįš er žetta ekkert annaš en lišur ķ heljarmiklum alžjóšlegum blekkingarleik sem gerir žjóšum kleift aš kaupa sig undan kvöšum um aš framleiša orku meš vistvęnum hętti. Fyrirtęki sem heitir Orka nįttśrunnar er afsprengi Orkuveitu Reykjavķkur og var stofnaš ķ kjölfar žess aš žetta fyrirkomulag var innleitt hér į landi. Žaš hefur įsamt Landsvirkjun og fleiri orkuframleišendum į Ķslandi tekiš žįtt ķ višskiptum meš upprunaįbyrgšir sem seldar hafa veriš til raforkusölufyrirtękja ķ Evrópu. Reglugeršin tekur til sölu į upprunaįbyrgšum en heimilar einnig kaup į žeim frį Evrópu." 

Žetta hefur komiš illilega ķ bakiš į žeim sem framleiša matvęli eins og fisk og kjöt til śtflutnings į forsendum hreinleikans. Vķša er fariš aš krefjast vottunar fyrir slķka framleišslu og ef ķslenska rķkiš getur ekki lengur įbyrgst aš orkan sem hér er seld sé fullkomlega hrein, žį er komin upp skrķtin staša. Kjarnorkuhlutfalliš ķ ķslensku raforkunni komiš ķ 23–24%"

http://www.bbl.is/frettir/frettir/islendingar-greida-fyrir-kjarnorku--kola--og-oliuframleidda-raforku/11443/


Hver veršur staša Ķslands viš Brexit?

Rétt rśmir sex mįnušir eru žar til Bretar ganga formlega śr ESB. Frį žeim tķma til įrsloka 2020 er bśiš aš semja um fyrirkomulag til brįšarbirgša, žar sem EES samningurinn gildir viš Bretland. Frį mars 2019 til įrsloka 2020 mun Bretland undirbśa višskiptasamninga viš önnur lönd sem taka gildi aš žessum tķma loknum.

Stefna ķslenskra stjórnvalda (skżrsla utanrķkisrįšherra) hvaš višskiptasamning varšar fellst ķ aš:

-EFTA rķkin fjögur (Ķsland, Noregur, Liechtenstein og Sviss) eša EFTA-rķkin žrjś innan EES (EFTA-rķkin utan Sviss) semji ķ sameiningu viš Bretland.

-Aš samningur Ķslands viš Bretland taki miš af samningum ESB og Bretlands um fyrirkomulag millirķkjavišskipta.

Ķ ljósi žess aš hagsmunir EFTA rķkjanna eru aš mörgu leyti ólķkir gagnvart Bretlandi, getur komiš til žess aš EFTA löndin verši ekki samstķga ķ žeirri vegferš (eins og nś hefur gerst ķ sameiginlegu EES nefndinni gagnvart ESB).

Ef sś veršur žróunin er vķst aš sólarlag er komiš ķ EES samningurinn og Ķsland semji beint viš Bretland og sękist eftir samskonar samningi og Bretland mun hafa viš ESB ķ framtķšinni.


Reykjavķkurbréf - "Suma pakka er best aš sleppa žvķ aš opna"

Žaš er įstęša til aš taka undir allt efni Reykjavķkurbréfs Morgunblašsins ķ dag.

Ķsland

"Eng­in skżr­ing hef­ur hins veg­ar veriš gef­in į žvķ af hverju hver rķk­is­stjórn­in af ann­arri, žar sem Sjįlf­stęšis­flokk­ur­inn legg­ur til drjśg­an stušning, žótt hann sé enn fjarri žvķ aš hafa nįš vopn­um sķn­um, birt­ist ķ sķ­fellu meš ženn­an ógešfellda laumuf­aržega inn­an­boršs." 

..."Hér hef­ur ašeins veriš nefnd­ur hróp­leg­ur heim­ild­ar­skort­ur til inn­leišing­ar Žrišja orkupakk­ans. En žess mį geta aš marg­ir žeirra sem tóku žįtt ķ umręšunum bentu į aš efn­is­lega vęri žessi inn­leišing žess utan frį­muna­lega óhag­stęš hinni ķs­lensku žjóš og dęm­in sem nefnd voru tóku af öll tvķ­męli ķ žeim efn­um. Žaš bęt­ist žį viš stjórn­ar­skrįr­brot­in. Erfitt er aš ķmynda sér aš žing­menn Sjįlf­stęšis­flokks­ins muni standa aš žessu mįli, aš minnsta kosti ekki žeir fįu sem hlup­ust ekki und­an merkj­um ķ Ices­a­ve. Žį yrši žetta spurn­ing­in um for­set­ann. Stęši hann meš stjórn­ar­skrįnni og žjóšinni eša klśbbn­um. Svariš er ein­falt. En mašur veit aldrei."

Öll greinin hér aš nešan.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Flugfargjöldin of hį

airplane-climbs-flying-over-sea-towards-sun-sunset-105207563.jpg

Samkvęmt EES-tilskipunum žurfa flugfélögin aš kaupa sér heimildir til žess aš blįsa śt koltvķsżringi. Heimildirnar žarf aš kaupa ķ višskiptakerfi ESB sem gengur undir nafninu ETS. Kerfiš įtti aš minnka losun en įrangurinn hefur veriš vafasamur. Aftur į móti er kerfiš dżrt og bżšur heim svindli. Į endanum blęša flugfaržegarnir. Stórfé flyst śr landinu til ESB, og braskara og svindlara žar, sem mętti nżta til uppgręšslu Ķslands en eins og kunnugt er nęrast jurtirnar į koltvķsżringi.

https://www.frjalstland.is/2018/08/31/ees-kostnadurinn-kominn-i-flugmidaverdid/


Mengunarkvótar ESB ganga kaupum og sölum

Verš los­un­ar­heim­ilda ķ sögu­legu hį­marki.

https://www.mbl.is/frettir/innlent/2018/08/29/verd_losunarheimilda_i_sogulegu_hamarki/

Višskiptakerfi ESB meš losunarheimildir er all sérstakt. Tilskipun 2003/87/ESB kom į fót višskiptakerfi meš heimildir til losunar gróšurhśsalofttegunda, hśn var tekin inn ķ EES-samninginn įriš 2007 (Lög nr. 65 28. mars 2007). Žetta kerfi į aš stušla aš minnkun losun mengandi lofttegunda.

156729_582x327

Višskiptakerfiš byggist į žvķ aš aš tiltekin starfsemi er gerš hįš losunarheimildum.Fyrirtękjum er óheimilt aš starfa įn losunarheimilda og verša aš upplżsa um įrlega losun sķna į lofttegundum. Ef ekki, eru fyrirtękin sektuš. Įkvešinn er heildarpottur losunarheimilda fyrir ESB allt, žeim losunarheimildum er aš hluta śthlutaš endurgjaldslaust til fyrirtękja meš vaxandi skeršingu og aš hluta til eru žęr bošnar upp. Įriš 2013 var um 80% losunarheimilda śthlutaš til fyrirtękja įn kostnašar en 2020 er įętlaš aš žaš verši komiš nišur ķ 30%. Mismunurinn er settur į uppbošsmarkaši Įriš 2016 voru seldar losunarheimildir fyrir 15.800.000.000 € (15,8 billjónir)į uppboši. Žessum fjįrmunum er skilaš til ESB og aftur śthlutaš til rķkjanna eftir įkvešnum reglum.

https://ec.europa.eu/clima/policies/ets/auctioning_en

Sem sagt, ESB selur fyrirtękjum leyfi til mengunar įn žess aš gera kröfu um minni mengun. Ętlar aš lįta hękkandi losunarheimildir neyša fyrirtękin til ašgerša. Engin rķki utan ESB/EES beita fyrirtękjum sķnum slķkum žvingunarašgeršum.


Regluverkiš į Ķslandi risavaxiš

Ofvaxiš regluverk er fariš aš gera ķslensk fyrirtęki ósamkeppnishęf į alžjóšamarkaši (utan ESB) og valda landflótta. Hjį Višskiptarįši kemur fram aš stofnun og uppbygging lķtilla fyrirtękja, ekki sķst nżsköpunar- og sprotafyrirtękja er erfiš vegna mikils regluverks. Einnig kemur fram aš rekstur žróašra śtflutningsfyrirtękja er kominn ķ vandręši vegna EES-regluverksins.

Um helmingur reglugeršanna sem stjórnarrįšiš gaf śt ķ fyrra eru EES-tilskipanir. Evrópusambandiš sendir hingaš um 500 tilskipanir eša valdsboš įrlega sem stöšugt auka byršar ķslenskra fyrirtękja.

EES-samningurinn er farinn aš standa ķ vegi fyrir bęši starfsemi og žróun ķslenskra atvinnuvega.


Blómleg verslun meš falsanir

uppruni_orku2017os-stodlud-yfirlysing-2017-mynd-1.jpg

 

 

 

 

 

       Mynd frį Orkustofnun.

Evrópusambandiš sendir frį sér mikinn fjölda tilskipana um umhverfisvernd til undirsįtanna. Žegar aš er gįš er oft ekki mikil vernd ķ žeim en nęgar afsakanir fyrir meiri skattheimtu, sölu leyfa eš višskiptum meš kvóta. Sum "višskiptakerfanna" hafa reynst svindlrišin en til gróša fyrir braskara ķ ESB.

Ein EES-tilskipunin, sem viš undirsįtarnir žurftum aš lįta Alžingi stimpla, er nśmer 2009/28 "-til aš skapa skilyrši fyrir višskipti meš upprunaįbyrgšir į raforku-". Hśn heimilaši fyrirtękjum ķ ESB og EES aš versla meš vottorš um uppruna raforkunnar, žau sem ekki framleiddu umhverfisvęna orku gįtu keypt sér vottorš um aš žau framleiddu umhverfisvęna orku žó aš žaš vęri fölsun į stašreyndum.

Ķslensku orkufyrirtękin viršast hafa gripiš tękifęriš fegins hendi. Žau voru bśin aš selja upprunavottorš fyrir um 87% af orkunni ķ fyrra, var žó ekki nema 79% įriš 2016. Žau fį svo ķ stašinn skrįningu sem kolaorkuver eša kjarnorkuver.

Śtflutningsfyrirtękin sem framleiša meš ķslenskri orku eru žvķ meš slóšann af kolareyk og kjarnorkuśrgangi į eftir sér. Allt leyfilegar ESB-falsanir og skriflegar hjį erindrekum ESB hérlendis. (Bęndablašiš 23.8.2018)


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband