Kolefniskerfi ESB - 1 Hluti.

ESB ętlar aš leysa kolefnisvandann ķ įlfunni meš eftirfarandi hętti:

1. Lįta markašinn rįša minnkun śtblįsturs gróšurhśsalofttegunda frį išnaši, flugi og raforkuframleišslu. Hlutur žeirra er um 45% af heildarlosun sambandsins.

2. Aš ašildarlöndin beri įbyrgš į minnkun śtblįsturs gróšurhśsalofttegunda frį samgöngum, hitun hķbżla, sorpśrgangi og landbśnaši og öllu öšru ķ 55% heildarlosun sambandsins.

Allt magn sem išnašur og rafmagnsframleišsla losar, um 45% af CO2 ķ įlfunni, veršur markašsvara. Kerfiš er žannig byggt upp aš magn gróšurhśsaloftegunda sem žessi geiri losar er umreiknašur ķ CO2 tonn og mešallosun allra ESB/EES landanna 2005 er sett sem heildaržak (kvóti) losunarheimilda.

Ķ upphafi kerfisins fengu fyrirtękin heimildirnar (sem var śtblįstur žeirra į višmišunarįrunum į undan) endurgjaldlaust. Samhliša var sett į stofn višskiptakerfi og uppbošsmarkašur ETS (Emission Trading System) 2005 fyrir losunarheimildir frį žessum geira, žar sem kaup og sala įttu/eiga sér staš.

Framkvęmdastjórn ESB stjórnar śthlutun heimilda. Frį įrinu 2005 hefur sķaukiš magn veriš selt/keypt į markašnum. Stefnt er aš žvķ aš fram til įrsins 2030 fari sķfellt stęrri hluti heimilda į markaš og 80% heimilda verši į uppbošsmarkaši 2030 (flug meštališ).

ESB hyggst setja į stofn varasjóš heimilda, Stöšugleikavarasjóš ('MSR' (Market Stability Reserve)) til aš stżra flęšinu inn į markašinn. Įętlun ESB og EES er 40% minnkun losunar 2030 frį įrinu 1990. Losunin į aš nįst meš endurnżjanlegum orkugjöfum, orkuskiptum og betri nżtingu orkunnar (4OP).

Til aš einfalda myndina, žį er framkvęmdin žessi:

1. Heimildirnar settar į markaš og fyrirtęki kaupa žaš sem žau žurfa, framboš og eftirspurn ręšur veršmyndun. Meš stżringu ESB į framboši er ętlunin aš mynda skortverš og hękka veršiš frį žvķ sem var aš mešaltali rśmar 5 evrur/CO2tonn 2013-2016, į um 4% af heildarśthlutušum heimildum.

2. Įętlaš er aš verš hękki ķ 10 og svo ķ 15 evrur/tonniš į nęsta įratug meš minni frķum śthlutunum. Žetta hįa verš į aš knżja fyrirtęki til aš fjįrfesta ķ vistvęnni lausnum og žannig nįist minnkunin (40%). Uppbošsféš sem fęst fyrir heimildir ESB rennur sķšan til ašildarlandanna. Skżrar reglur eru um aš žaš fé sé śthlutaš sem fjarfestingastyrkir til minnkunar CO2.

Fyrirtękin žurfa žvķ aš kaup losunarheimildir til framleišslu sinnar og auka fjįrfestingar til sömu framleišslu ķ framtķšinni. Žetta mun leiša til hękkunar į vörum, raforku, flutningum og fasteignakostnaši fyrir neytendur.

Žetta hefur žegar valdiš „kolefnisleka“ ķ ESB. Kolefnisleki vķsar til hugsanlegrar aukningar į losun um heim allan sem tengist flutningi išnašar, vegna kostnašar viš loftslagsstefnu ESB, til landa žar sem engin eša takmörkuš loftslagsstefna er til stašar. Um er aš ręša bęši innflutning į heimildum frį löndum utan ESB ķ gegnum kerfi Kżótó samningsins, svo og aš fyrirtęki munu velja aš starfa utan ESB, séu takmarkanir of miklar. - „Žaš eru takmörk hversu langt er hęgt aš ganga ķ Evrópu ef restin af heiminum fylgir ekki," er sagt og įšur en eitthvaš gerist ķ Bandarķkjunum og žróunarlöndunum veršur erfitt aš gera Evrópska kerfiš strangara og skilvirkara.-

Framkvęmdastjórnin hyggst męta žessu meš žvķ aš meta hvaša išnašur (Kolefnislekalisti) fįi, a.m.k. hluta heimilda sinna frķar, og eru žvķ um leiš aš mismuna ašilum.

https://www.frjalstland.is/ets-vidskipakerfi-esb-med-losunarheimildir-grodurhusalofttegunda/

ALLT ŽETTA HEFUR ĶSLAND SAMŽYKKT AŠ GANGAST UNDIR EINS OG ĶSLAND SÉ FULLGILT AŠILDARRĶKI ESB. VĘNTANLEGA FELLUR ŽĮ CO2 TONNIŠ UNDIR FJÓRHELSIŠ AŠ MATI ESB, EN HEFUR ALŽINGI VERIŠ SPURT RĮŠA?


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband